BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žmonės iš prigimties yra geri! Tikrai?

Jau seniai pastebėjau, kad turiu bėdų dėl pasitikėjimo žmonėmis. Ir kai kurie draugai tą tikrai gali patvirtinti - vadinasi pastebima. Pats sau ir visiems kartoju visi žmonės iš prigimties yra geri ir šventai tuo tikiu, bet taip pat tikiu, kad augdami mūsų visuomenėje jie yra sugadinami ir pasidaro blogais. Todėl kiekvieno iš jų aš labai saugausi ir galvoju, kad jie mane gali apgauti, nuskriausti ar dar ką nors padaryti.
Ne, nėra taip blogai, nesislepiu aš juk po lapais, bet pastebėjau vieną dalyką. Jei, tarkime, man iš asmens A reikia tam tikros informacijos, kažkokio tai atsakymo, kur aš esu labiau suinteresuotas nei jis ir dėl man nežinomų aplinkybių aš tos informacijos negaunu tam tikrą laiką. Štai čia jau ir prasideda mano bėdos. Natūraliai galvoju, kad tas asmuo man vengia suteikti informaciją. Bandau jam atsargiai priminti, bet vėlgi galvoju, kad tik jis nepagalvotų jog aš jį puolu, kad nekiltų dar didesnis pasipriešinimas. Įdomu tai, kad beveik 100% pasitvirtina, kad informacijos nesuteikimo priežastys yra visai pateisinamos ir logiškos.
Tai kurgi bėda? Galbūt mane yra ne kartą apgavę vaikystėje ir dėl to man taip atrodo? Gal šiaip man atrodo, kad aplinkui visi pikti ir susiraukę, o čia dar aš su savo informacijos poreikiu… Gal aš turiu bendravimo problemų? Gal turiu nedidelių mentalinių sutrikimų?
Prie to paties paminėsiu, kad man nepatinka nuoširdūs žmonės. Nesuprantu kaip mažai pažįstamas asmuo sugeba tau atsiverti, pasakoti asmeninius dalykus, ieškoti paguodos, supratimo ar tiesiog nori pasigirti. O ne, brolyti, iš pradžių prisišlifuojam tada jau filosofuojam. Taip, tai irgi problema, tiesiog kuo žmogus daugiau atsiveria tuo ir pats tu labiau atsiveri, o per daug atsiverti jau negerai, per didelis informacijos suteikimas daro tave pažeidžiamu!
Paranojikas…

Rodyk draugams

Eko sauskelnės

Eko, eko, eko - visur tik ir girdisi kaip ekologiškai turėtume auginti savo vaikus. Taigi norėčiau viešai pasidalinti vaikų auginimo ekologiškai džiaugsmais. Visai neseniai ir mes su žmona sugalvojome, kad visai reikėtų vaiką supažindinti su ekologinėmis sauskelnėmis. Iškarto pasakysiu nesame dideli ekologijos fanatikai, ekologiją rinkomis ne dėl to kad baisu jog mūsų vaikas per pirmus pora gyvenimo metų paliks 2 tonas sunkiai suyrančių prifekalintų sauskelnių, bet dėl to kad labai jau šalta žiemą nuoginėti, o norint nesugadinti tam tikrų kūno vietų tiesiog reikia, kad jos pakvėpuotų. Taigi nuo ko viskas prasideda. Visų pirma reikia rasti prabangią ekologiškų produktų parduotuvę, pasitelkus interneto galias tai padaryti tikrai nesunku. Jau internete supranti, kad be konsultacijos sunkiai beišsiversi, nes pasirodo gali būti ir toks ir šioks ir anoks ekologas. Parduotuvėje tave pasitinka besišypsanti konsultantė su krūva patarimų ir įspūdingomis kainomis. Ir šioj vietoj aš galvoju gerai, už gerus patarimus turi brangiai mokėt. Bet dievaži panašu, kad eko produkcijos kainas reguliuoja tikrai ne rinka, matyt konkurencijos stoka. Ir štai mes jau išleidę kelių mėnesių vienkartinių sauskelnių biudžetą ir įsigiję vos pora eko pakaitalų su nekantrumu judame namų link. Štai čia ir baigiasi džiugioji pasakojimo dalis.
Vieną vakarą nusprendžiame - laikas. Prieš miegą apauname vaiką naujuoju pirkiniu - abejonių nekyla iš kur teletabiai sėmėsi įkvėpimo gimdami, vidurinioji vaiko dalis atrodo tikrai įspūdingai. Viskas vyksta įprastai kol nepaguldome vaiko miegot. Atsigulus paaiškėja, kad viena koja tiesiog fiziškai neturi galimybės nusileisti dėl guzo tarp kojų. Tiek mes tiek vaikas suprantame - nieko nebus, grįžtam prie patogiųjų neekologiškų sauskelnių ir visi ramiai miegame.
Antrą kartą ekologiją bandėm dieną. Įdomiausias buvo vaiko pareiškimas “šikau aš ant tos jūsų ekologijos” tiesiogine šių žodžio prasme. Ir taip kokius tris kartus. Bet čia aš jau pliusą skubu dėti sauskelnėms - skalbiasi tikrai lengviau nei rūbai. O šiaip dabar jau apsipratome, tačiau miegoti dar nesiryžtame, geriausia su jomis sėdėti.
Įtariu, kad kiekvienas ekologiją ir gyvenimą su ja vertina skirtingai, man regis nereikia tik tapti fanatikais ir viskas bus gerai. Vis tik reikia ir mums tų E pavalgyti, įsivaizduoju kas būtų jei tėvai visą gyvenimą būtų sveikuoliai, o vėliau vaikas susidurtų su žiauriu sintetikos pasauliu… Juk esame puikūs žemės parazitai - kuriame blogybes ir kartu labai sparčiai taikomės prie jų. Čipsai, aromatizuotos arbatos, kavos, maistas su skonio stiprikliais, limonadai et kaip viskas nesveika, bet labai skanu… Einu gerti arbatos iš pakelio, bet su natūraliu medumi!

Rodyk draugams

Tingėjimas – vos ne būti ar nebūti?

Nežinau kaip kiti bet aš pastoviai susiduriu su viena problema - jei netingėčiau galėčiau savo produktyvumą tiek darbo aplinkoj tiek asmeniniame gyvenime padidinti kelis kartus, bet… Nesuprantu kas yra, bandau save sumotyvuot - nori daugiau pinigų turėt, noriu, bet tai kodėl tingi dirbti, nori ką nors daugiau nuveikt, noriu, bet kažkodėl dabar truputi tingiu. Ok, sutinku, galbūt tingiu daryti nuobodžius dalykus, tarkim darbe arba namų ruošoje, na bet kad nė velnio, tingiu daryti net malonius dalykus, pvz. pažaisti su xbox. Ir čia iš karto atsiranda prieštaravimas, kodėl jei jau paimu ką nors daryt, tai darau, darau kaip užsuktas, nesvarbu tai darbas ar malonumas. Akivaizdu, kad problema yra pradėjime daryti… Bet kaip gi prisiversti kažką daryt, kodėl daug maloniau neįpareigojančiai, nors ir nuobodžiai, ką nors naršyti Internete nei veikti ką nors sąlyginai įdomaus ir naudingo? Kur rasti to užsidegimo - šiandien kalnus neversiu, o ne tiesiog prastumsiu eilinę dieną? Pasikabinti prie monitoriaus raštelį „Šiandien aš busiu super produktyvus ir ryt jau gyvensiu geriau!”? Juk žinau, kad gerai padirbėjęs jaučiuosi daug geriau nei prastūmęs dieną… Tai kodėl aš vis dar tingiu…
O gal viskas gerai, gal mano prigimtis tingėti, gal nereikia savęs spausti, juk taip gerą nieko neveikti, diena juk pati praeis, kam ją „stumti”… (viduje vistiek kirba prieštaravimas )

Rodyk draugams

Kodavimas sapne…?

Vieną naktį sapnavau labai įdomų sapną - sprendžiau bene globalinę duomenų šifravimo Internete problemą. Įdomus faktas tai, kad išsapnavau įdomią teoriją - kaip naudojantis dinaminiu puslapių turiniu būtų galima koduoti tam tikras žinutes ar kitą informaciją. Žinoma, atsikėlęs nelabai suvokiau kaip tai turi vykti praktiškai, bet sapne regis viskas atrodė logiškai ir iki galutinio algoritmo jau buvau visai netoli.

Vienaip ar kitaip teorija turėtų būti visai įdomi, juk sutikite, kad nuspėti tarkime 100 skirtingų puslapių rytdienos turinio tikrai neįmanoma, tai iš principo atsitiktinai generuojamas kodas. Jei dar turėtume kokį nors algoritmą, kuris tą kodą maišytų ir gamintų šifravimo raktus turėtume gauti visai įdomių rezultatų. Kadangi praktinio panaudojimo šiai teorijai neturiu, todėl čia ir stabdau gilinimąsi į panašaus pobūdžio problemas. Bet kokio magistrinio darbo tema/tiriamasis darbas turėtų būti visai įdomūs…

Rodyk draugams

Į darbą ant dviračio?

Šiandien buvo pirmoji diena kai į darbą pasiryžau važiuoti su dviračiu, ką čia šiandien, pasiryžau tai jau vakar – prisipūčiau padangas nusivaliau dulkes ir pasidėjau patogioje vietoje. Šiandien žiū pro langą – oras tikrai tinkamas! Kieme šokau ant dviračio ir pasileidau darbo link. Ryte, kupinas energijos, pradėjau minti kaip koks sportininkas, bet nuriedėjus kilometrą, kitą jėgos po truputį mažo… Žinoma, bandžiau nukirtinėti kampus, bet pirmą kartą tai sunkokai sekėsi, matyt reikia truputi labiau pasinagrinėti Google Maps. Tiesa, kas mane nustebino, tai pažanga pritaikant kelius ir šaligatvius dviratininkams, prie daugelio didesnių perėjų tikrai sumažinti bortai, todėl patogu ne tik su dviračiais bet ir jaunom mamytėm. Žinoma labai norėtųsi, kad būtų daugiau nutiesta dviračių takų, nes kai kurių šaligatvių būklė tikrai apgailėtina. Kitas klausimas, „parkavimo vieta“, na bent jau prie mano darbo tokia yra, įdomu būtų pasižiūrėti kaip tai išspręsta prie didesnių parduotuvių ir kitų lankytinų vietų, kas čia žino gal dviratis taip patiks, kad keliausiu juo ir daugiau!

Trumpa kainos ir laiko statistika:

  • Su troleibusu į darbą ir atgal užtrunka 1 h. (30 min. į vieną galą, įskaičius ėjimą nuo stotelės gal šiek tiek ilgiau), kaina 4 litai;
  • Su automobiliu ~10 km., ~25 min. (7-10 min. ryte ir 15-20 min. po darbo) ~1 litras dujų, dabartinė kaina 1,63 lito;
  • Su dviračiu, manau, irgi apie 10 km. ryte užtrukau apie 15 min., tikėtina, kad vakare užtruksiu tiek pat viso 30 min. Privalumas yra tai, kad nereikia stovėti prie sankryžų, per pėsčiųjų perėjas privažiuot tikrai lengviau, kaina iš principo 0 litų;

Taigi mano akimis žiūrint vasarą, kai geras oras, dviratis tikrai laimi! Pamynus ryte diena būna tikrai darbingesnė. Turiu galimybę važiuoti per parką, todėl tuo pačiu pasigrožiu ir gamta. Vengdamas judrių gatvių kvėpuoju švaresniu oru. Nesinervuoju stovėdamas ir beprasmiškai laukdamas prie sankryžų. Sumažėja rizika troleibuse užsikrėsti lengvai plintančiomis ligomis. Neteršiu gamtos! Sumažinu riziką patekti į avariją. Prie darbo nereikia sukti galvos kur čia į kokį tarpelį įgrūdus automobilį. Na kaip gražu, su tam tikrom išlygom, kaip antai oro sąlygos, vien tik privalumai. Ar įžvelgia kažkas minusų keliaudamas į darbą dviračiu?

Rodyk draugams

Technikinė apžiūra - vairuoti negalima!

Vakar teko apsilankyti vienoje iš ne pačių maloniausių įstaigų - Valstybinėje Techninėje Apžiūroje, taip teisingai žodis valstybinė iš užrašo virš durų pašalintas. Įdomus jausmas, galvoju, ar čia tik aš ar daugelis stovėdami eilėje jaučia nerimą tarsi eitų pas dantistę? Regis nei kaltas, nei ką padarei tačiau šios įstaigos tarnautojai sugeba sugadinti dieną. Įdomu ar nors vienas automobilis peržengęs 15 m. amžių sugeba šią patikrą praeiti iš pirmo karto. Panašu, kad tikrintojų pagrindinis tikslas būtinai tave pasikviesti antram mokamam vizitui net jei gedimas gali būti akimirksniu pašalintas. Mano atveju buvo atšokęs lemputės laikiklis, remontas - atsidarai kapotą, nuimi lempos apsaugą ir užkabini vielytę ir gali vėl iš naujo stovėt 1,5 h eilėje.


Meluoju, buvo dar problemų ir su dujinės įrangos žymėjimu. Kurio remontas pasirodė tikrai juokingas - meistras tiesiog pakeitė ne detalę, o lipduką ant jos. Pasak jo TA pastoviai dėl to kabinėjasi nors pačioje detalėje jokio skirtumo nėra.


Bet didžiuojuosi savimi, šį kartą praėjau visiškai be pakištukų, nors kiek domėjausi sistema vis dar puikiai veikia. Būdų kaip susitarti yra n+k. Korupcijos šioj įstaigoj nė su pagaliu neišmuši. Žinoma šį kartą nemokėjau, todėl iš mano paties perspektyvos įmonė dirba švariai!

Rodyk draugams

Pavasaris - gyvybės fontanai


Šis pavasaris kaip niekad geras, gamta bunda ypač sparčiai.  Iš po kiekvieno akmens lenda sliekas, aplinkui šliaužioja sraigės, ką tik pražydusius medžius siaubia bitės.


Šiandien aptyriau nuostabų jausmą. Galėčiau šį įvykį pavadinti esminiu mano gyvenime, tokiu kuris įvyksta tik kelis kartus per gyvenimą! Ogi tiesiogiai susidūriau su nauja gyvybe. Buvome pas tokia ponią baltu chalatu kuri mums su žmona, pasinaudodama prabangiu aparatu, parodė nuostabų dalyką. Jau 14 savaičių pasiekęs mūsų mažylis atrodo tikrai įspūdingai! Nors Internete esu matęs ne vieną echoskopo nuotrauką, tačiau Live transliacija atrodo 100 kartų įspūdingiau. Kai pagalvoji, kad tik iš dviejų ląstelių per 14 savaičių pasidaro toks stebuklas pakerta kojas. Tikrai egzistuoja kažkas TOKIO, kad vyksta tokie dalykai. Gamta - tobulas mechanizmas…


Nors nesu per daug jausmingas, tačiau auganti mūsų atžala kažkas nepaprasto!

Rodyk draugams

Blogas - rašyti ar susilaikyti?

Jau kuris laikas svarstau galimybę rašyti blogą. Ir čia iš karto kyla klausimas - ką man reiškia rašyti blogą? Ne paslaptis, kad Internete yra tikrai nemažai švelniai tariant “šlamšto”, kaip netapti dar vieno tokio šlamšto rašytoju? O gal reiktų žiūrėti iš kitos pusės? Gal blogo rašymas yra skirtas visai ne visuomenei, o sau pačiam? Kuo mane žavi ši idėja? Tuo kad galiu čia laisvai susirašyti, kas vienu ar kitu metu man įdomu, pasižymėti tai, kas vėliau gali praversti, fiksuoti savo esminius gyvenimo faktus. Vėliau galbūt tai su malonumu skaitysiu aš ar net mano vaikai. Todėl kad ir kaip ten bebūtų bandau! Bandau daryti tai ką jau turbūt seniai reikėjo pradėt. Esmė, kad tai darau ne dėl kitų, o dėl savęs!

Rodyk draugams